Lėtiniai ir ūminiai stuburo skausmai

Nepaisant medicinos progreso – tiek suprantant ligas, tiek diagnozuojant ir gydant, išlieka medicinosproblemų, kurios ne tik neišspręstos, bet darosi vis aktualesnės. Viena iš tokių – nugaros skausmai.

Štai keli faktai apie nugaros skausmus šiais laikais:

• nugaros skausmai yra dažniausia jaunų žmonių nedarbingumo priežastis (iki 45 metų amžiaus);
• nugaros skausmai yra apskritai trečia pagal dažnumą priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į medikus pagalbos;
• beveik visi (75–90 % žmonių) susiduria su nugaros skausmais per savo gyvenimą;
• 20–25 % žmonių nugaros skausmai užeina mažiausiai vieną kartą per metus;
• 1 % žmonių nuolatos nedarbingi dėl nugaros skausmų.

Nugaros skausmai – labai sudėtinga problema, iš esmės sindromas, siejantis labai skirtingas priežastis, kurių išraiška panaši. Dalis šių priežasčių yra gerai suprantamos, tačiau yra ir nugaros skausmų priežasčių, apie kurias galime tik spėlioti.

Kodėl, nepaisant medicinos progreso, problemos aktualumas nemažėja? Iš dalies atsakymas į šį klausimą – faktas, kad progresas palietė ne tik mediciną, bet praktiškai viską aplink mus, iš esmės pakeisdamas mūsų gyvenimus. Kiekvienas pastebėjo, kad ateinant vis naujesnėms technologijoms, žmonių gyvenimas pasidarė ne toks judrus, gyvenimo būdas labiau sėdimas ir fiziškai lengvesnis – skalbinius plauna ir džiovina mašinos, susisiekti su bet kuriuo pasaulio kraštu galima neišlipant iš lovos, norint apsipirkti dažnai užtenka turėti kompiuterį, važiuoti asmeniniu automobiliu gali labai daug žmonių ir t.t.

Vis dėlto ar visas šis šiuolaikinis komfortas palankus mūsų sveikatai? Ar gamta, kurdama mūsų kūnus tokius, kokie jie yra, buvo numačiusi, kad tiek mažai judėsime ir tiek daug sėdėsime? Greičiausiai ne, nes dėl nejudraus gyvenimo būdo kylančios sveikatos problemos pasitaiko vis dažniau. Nugaros skausmai – tik viena iš jų.

Dažnai vyrauja požiūris, kad nugaros skausmai kamuoja tik žmones, dirbančius fiziškai sunkų darbą. Tačiau, nors ir kaip tai būtų keista, sėdėjimas nugaros sveikatai kenkia beveik taip pat, kaip netinkamas sunkumų kilnojimas. Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai (metų metus trunkantis, nuolatinis sėdimas darbas) – sunku sutikti nors vieną, kuriam neskaudėtų nugara. Dėl šios priežasties medikai, kalbėdami apie nuolatinio sėdėjimo žalą, jį jau pradeda vadinti XXI amžiaus rūkymu.

Aišku, kad nugaros skausmai – aktualūs ir kartais sunkiai gydomi, tačiau kaip elgtis, jei nugaros skausmai virto kasdiene problema? Ar prireiks operacijos? Ar nugaros skausmai kamuos mane visą gyvenimą?

Susidūrus su nugaros skausmais svarbu prisiminti, kad jie dažnai gali būti iš dalies / visiškai susiję su psichosocialiniais veiksniais (stresas, sudėtingos situacijos darbe, asmeniniame gyvenime).

Laimei, dažniausiai nugaros skausmams gydyti operacijos nereikia, vis dėlto, siekiant išaiškinti konkrečią nugaros skausmų priežastį ir paskirti atitinkamą gydymą, būtina konsultuotis su gydytoju.

Toliau išdėstytos trys dažniausios nugaros skausmų priežastys:

Nugaros raumenų skausmai

Nugaros gilieji raumenys paprastai būna staigių nugaros skausmų priežastis – raumens skaidulų patempimas, plyšimas, atsirandantis dėl fizinio pervargimo, traumos. Skausmai lokalūs, neplintantys, jie gydomi vaistais. Esant tokiems skausmams pacientas palyginti greitai pasveiksta, prognozė gera.

Facetinių sąnarių skausmai

Facetinių sąnarių skausmai – pati dažniausia nugaros skausmų priežastis. Jie sudaro maždaug 40 % visų nugaros skausmų. Tiesioginė skausmų priežastis – skausminga facetinių sąnarių degeneracija (spondiliozė, spondiloartrozė), arba, paprastai šnekant, sąnarių susidėvėjimas. Facetinių sąnarių skausmai dažniausiai trunka ilgai, bet taip pat būna staigūs, labai intensyvūs, ypač fiziškai pervargus. Facetinių skausmų atveju jie neretai išplinta į kirkšnį, klubą, koją, tačiau skausmai neplinta žemiau kelio sąnario. Atliekant vaizdinės diagnostikos tyrimus židinys paprastai neigiamas (nepavyksta konstatuoti kokių nors esminių nukrypimų, išskyrus spondiliozę, kuri yra praktiškai normalus radinys kiekvienam žmogui nuo vidutinio amžiaus). Retais atvejais facetinių sąnarių skausmai yra reumatinio susirgimo dalis, pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu.

Gydant taikomas intervencinis nuskausminimas („blokados“) – leidžiamos injekcijos į facetinius sąnarius ar palei juos rentgeno kontrolėje, kurių metu lokaliai suleidžiami ilgo poveikio vaistai nuo uždegimo ir lokalaus poveikio vaistai nuo skausmo (kortikosteroidai ir vietiniai anestetikai).

Blokada gali būti ir minimaliai invazyvus diagnostikos metodas, t. y., jei suleidus tikslų, lokalaus poveikio vaistą, paciento skausmai dingsta, tai patvirtina skausmų kilmę facetiniuose sąnariuose.

Tada, kai paciento skausmus lengva numalšinti arba tuomet, jei skausmai jau iš pradžių nebuvo labai intensyvūs pagrindinis gydymo būdas nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ilgalaikė, nuosekli ir intensyvi gydomoji mankšta nugaros giliesiems raumenims sustiprinti prižiūrint kineziterapeutui. Gydomasis efektas grindžiamas tuo, kad nugaros giliesiems raumenims po treniruočių pamažu stiprėjant, mažėja facetinių sąnarių apkrova, ir tokiu būdu mažėja su apkrova susijęs uždegimas ir skausmai. Sunkesniais atvejais, kai ilgą laiką atliekant gydomąją mankštą nepavyksta patenkinamai kontroliuoti skausmų intensyvumo, galima atlikti pakartotinį nuskausminimą (blokadą). Kaip kraštutinis metodas gydant facetinių sąnarių sukeltus skausmus yra svarstoma facetinių sąnarių radiodažninė denervacija arba „prideginimas“ radiodažnuminiu aparatu, tokiu būdu nutraukiant skausmų impulsų perdavimą.

Sakroileinio sąnario skausmai

Sakroileinis sąnarys – tai sąnarys tarp kryžkaulio ir dubens. Skausmingi degeneraciniai pakitimai sakroileiniame sąnaryje (sakroileitas) yra labai dažna nugaros apatinės dalies skausmų priežastis, tačiau jis retai diagnozuojamas. Būdingi nugaros apatinės dalies, kryžkaulio skausmai, dažniau vienoje pusėje, tačiau gali būti ir abiejose pusėse. Skausmai gali išplisti į klubą arba kelį, koją, net iki kulno. Radiologinis tyrimas neinformatyvus arba neatitinka simptomų. Diagnozė remiasi klinika, lokaliu skausmingumu palpuojant sakroileilinį sąnarį, neigiamais radiologinių tyrimų rezultatais. Esant abejonių į sakroileinį sąnarį leidžiama diagnostinė injekcija, kontroliuojant rentgeno aparatu. Panašiai kaip esant facetinių sąnarių skausmams, retais atvejais skausmų kilmė taip pat gali būti dėl reumatologinio susirgimo. Gydant taikomas intervencinisnuskausminimas, kineziterapija- manualinė sakroileinio sąnario mobilizacija, gydomoji mankšta. Neretai gydymas ilgas ir sunkus, dažnai taikomos pakartotinės blokados, skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kaip kraštutinis sprendimas atvejais, jei pirmiau taikytas gydymas buvo be rezultatų – svarstoma sakroileinio sąnario radiodažnuminė abliacija.

Intervencijos nuskausminimas arba „blokados“

Kadangi diagnozuojant ir gydant nugaros skausmus didelę reikšmę turi intervencinis nuskausminimas, arba žmonių vadinamos „blokados“, truputį pakalbėsime taip pat ir apie jas – kas iš tiesų yra blokados ir koks jų vaidmuo gydant nugaros skausmus.

Vienas iš dažniausių pacientų klausimų, su kuriais susiduria neurochirurgas savo praktikoje, yra: „Daktare, man skauda nugarą. Aš noriu, kad man padarytų blokadą, ar Jūs galėtumėte?“, bet, kita vertus, reikia išgirsti ir pacientų prieštaravimus: „Blokada? Ne, man tai netiks, nenoriu dar didesnės problemos, aš bijau adatos, o dar dūris į stuburą, … girdėjau, kad po blokadų žmones ištinka paralyžius…“. Tai kas tuomet yra blokada – stebuklingas vaistas ar grėsmė? Ką pacientai turėtų žinoti apie jas prieš sutikdami ar nesutikdami jų atlikti?

Blokados gydant nugaros skausmus praktikoje taikomos palyginti dažnai. Faktiškai jos yra viena iš dažniausiai atliekamų nuskausminamųjų procedūrų pacientams, kuriuos kamuoja nugaros problemos. Iš esmės blokados yra ne kas kita, o injekcija („švirkštas“), kurios metu gydytojas suleidžia nuskausminamųjų ir uždegimą slopinančių vaistų arti skausmų priežasties vietos, tokiu būdu greitai numalšindamas skausmus. Siekiant užtikrinti tikslų vaistų suleidimą arti skausmo priežasties vietos, šiais laikais naudojamas rentgenas, o blokados atliekamos specialiai įrengtose patalpose. Faktiškai blokados yra greitoji pagalba esant stipriems nugaros skausmams.

Iš viso yra mažiausiai 5 blokadų rūšys. Viena iš dažniausiai taikomų – epidurinė blokada, kuri pasaulyje žinoma jau nuo XIX amžiaus, o aktyviai taikoma skausmo medicinoje maždaug pastaruosius 40 metų. Pačią pirmą epidurinę blokadą pirmą kartą 1885 metais atliko JAV neurologas Džeimsas Leonardas Kornigas, injekuodamas į stuburo apatines struktūras, tarp stuburo slankstelių. Vėlesniais metais, atlikus keletą rimtų tyrimų, pagrindine indikacija epidurinei blokadai atlikti tapo stuburo nervų šaknelių uždegiminiai (arba radikulitiniai) skausmai. Rimtesni tyrimai buvo atlikti apie 1986 metus, kur gydytojai–tyrinėtojai pranešė apie galimybes atlikti labai tikslias ir efektyvias epidurines blokadas, naudojant fluoroskopiją, skirtingus taškus, kateterius ir adatas. Šiuo metu taip pat tęsiamas rimtas gydytojų–tyrinėtojų darbas, ieškant pacientui saugiausių ir efektyviausių blokadų atlikimo būdų, nuolat tikslinant indikacijas ir ieškant efektyviausių vaistų.

Blokadoms atlikti naudojamas fiziologinis tirpalas, nuskausminamieji ir ilgalaikio poveikio vaistai nuo uždegimo. Vaistai turi būti suleisti labai tiksliai ir griežtai nustatytomis dozėmis. Fiziologinis tirpalas naudojamas vaistų tirpalui pagaminti. Svarbu blokadas atlikti saugiomis sąlygomis. Tai gali būti gydytojo kabinetas, specialus procedūrinis kabinetas arba operacinė, taip pat pacientui ir gydytojui saugiau, jei galima tai atlikti vizualiai kontroliuojant adatą rentgeno aparatu.

Svarbus rodiklis – nuskausminamojo efekto pradžios laikas ir skausmų malšinimo laikotarpio trukmė. Dalis pacientų efektą pajunta tuojau pat, dalis – net po kelių dienų, bet pasitaiko atvejų, kai epidurines blokadas reikia atlikti pakartotinai – nuosekliai kas savaitę net 3 savaites.

Minimalus laiko intervalas epidurinės blokados nuskausminamajam efektui įvertinti yra 1–2 dienos. Efekto išlikimo laikas individualus – nuo 1 iki 6 mėnesių, kartais trunka net 10 mėnesių. Šiuo laikotarpiu svarbu pradėti reabilitaciją, kad efektas išliktų kuo ilgiau ir skausmai neatsinaujintų.

Kalbant apie komplikacijas bei riziką, taikant blokadas nugaros skausmams malšinti, išskiriamos dvi pagrindinės grupės: komplikacijos, susijusios su adatos įdurimu (infekcija ir kraujavimas) ir komplikacijos, susijusios su pasirinktais vaistais (alergija / netoleravimas). Po blokadų taip pat pastebimi kai kurie taip vadinami terapiniai šalutiniai poveikiai: skausmai injekcijos srityje, trumpas laikinas skausmų sustiprėjimas, kai kurie laikini jutimo sutrikimai. Pacientai taip pat patiria individualių lydimųjų reakcijų: nerimą, galvos svaigimą, prakaitavimą, pykinimą, arterinio spaudimo svyravimus (paprastai sumažėjimą). Siekiant užkirsti kelią šioms reakcijoms, blokadas pageidautina atlikti gulint arba turint galimybę po blokados pagulėti ir pabūti prižiūrimam medicinos personalo.

Jei gydytojas, atliekantis blokadas, patyręs ir labai profesionalus bei aplinkybės atitinkamos, komplikacijų tikimybė yra mažesnė nei 0,5 proc.

Svarbu prisiminti, kad blokados taikymas daugiausia yra simptominis gydymas uždegimui slopinti ir skausmams malšinti. Siekiant užkirsti kelią nugaros problemų priežastims, svarbu koncentruotis į galimas ligos atsiradimo priežastis ir imtis kompleksinių gydymo priemonių: vaistų, gydomosios mankštos. Žinoma, negalima manyti, kad blokados yra stebuklingas vaistas sprendžiant visas nugaros problemas. Kiekvienu atveju būtina konsultuotis su specialistu sprendžiant klausimą dėl geriausio sprendimo kiekvienu individualiu atveju.

Jei Jus arba Jūsų artimąjį vargina nugaros skausmai, būtina nugaros skausmų specialisto – neurochirurgo konsultacija. Mes mielai konsultuosime ir rasime geriausią galimą sprendimą konkrečioje situacijoje. Mes tiksliname konkrečią nugaros skausmų priežastį ir skiriame gydymą (vaistai, kineziterapija, iškilus būtinybei – intervencinis nuskausminimas – blokados, taip pat operacija, jei jos reikia).

Jei įprastinė konsultacija neįmanoma, konsultuojame ir nuotoliniu būdu. Užsirašyti į konsultaciją galima elektroniniu būdu, susisiekus su mumis telefonu arba el. paštu. Dėl konsultacijos nuotoliniu būdu prašome tartis susisiekę su mumis.

Kilus būtinybei, invazinis nuskausminimas („blokados“) ir operacijos atliekamos moderniai įrengtame ir patogiame stacionare „Aiwa Clinic“.